- užuolankos
- 1 užúolankos sf. pl. (1) NdŽ, ažúolankos (r.) (1) neatvirumas, išsisukinėjimas; formalumų laikymasis kalbant: Sakyk be užúolankų, ar padarysi, ar ne DŽ1. Meskit jūs savo ažúolankas ir sakykit stačiai Lel. Be vingių, be užuolankų sakė: pasiilgusi, laukianti pasimatymo, trokštanti, kad tik greičiau prabėgtų laikas rš. Jo status prigimimas užuolankų nei gudravimų nemėgo rš. Jie gi darė užuolankas, vis išsisukinėjo A.Vaičiul.
Dictionary of the Lithuanian Language.